Muzikos terapija: Privalumai ir Skirtingi Tipai

muzikos terapija

Muzikos terapija yra efektyvi ir galinga priemonė, padedanti žmonėms palengvinti kasdienius rūpesčius ir patirti vidinės ramybės jausmą. Muzikos terapija gali padėti sušvelninti stresą, skatinti komunikaciją, pagerinti motoriką, padidinti emocinį intelektą, prisidėti prie tikslingo elgesio pokyčio ir skatinti saviraišką. Tai yra vienas iš seniausių gydymo būdų, kuris vis dar naudojamas gydant įvairias psichologines būsenas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra muzikos terapija, kokia jos nauda ir kaip pradėti.

Muzikos terapija ir ryšys tarp muzikos ir medicinos egzistuoja daugelį metų. Muzikos veiksmingumas ir naudojamas gydymo tikslais yra įrodytas klinikinių tyrimų. Muzika padeda ne tik geriau jaustis, bet ir sveikti – malšina skausmą, stimuliuoja kvėpavimą ir kraujotaką. Terapeutai gali naudoti muziką įvairiais būdais, įskaitant grojimą instrumentais, dainavimą, kūrybinį procesą, muzikos klausymą ar net šokį.

 

Naudojami įvairūs muzikos elementai – melodija, harmonija, metras, aukštis, trukmė, tembras, forma, faktūra, įvairios dermės ir instrumentai. Šių elementų dėka muzikos terapija yra individualizuota ir pritaikyta kiekvieno žmogaus poreikiams ir galimybėms.

 

Kas yra muzikos terapija?

Muzikos terapija yra terapinė praktika, kuri naudoja muzikos elementus, kaip pvz., garsą, ritmą, melodiją, aukštį, tembrą, dermes ir žodžius, siekiant pagerinti asmens fizinį, psichologinį, emocinį ir socialinį gerbūvį. Tai yra specializuota terapinė sritis, kurią praktikuoja kvalifikuoti muzikos terapeutai, kurie turi muzikos terapijos žinias bei įgūdžius.

Muzikos terapeutai specializuojasi dirbti su konkrečiais klientų poreikiais. Muzikos terapijos metodai yra taikomi atsižvelgiant į konkrečius sutrikimus: muzikinė psichoterapija susitelkia ties psichikos sutrikimais (tokiais kaip depresija, šizofrenija, trauminis stresas), tuo tarpu neurologinė muzikos terapija naudojama gydant neurologines problemas (pvz., insultą, Alzhaimerio ligą, autizmą, išsėtinę sklerozę).

Muzikos terapeutai dirba su įvairaus amžiaus žmonėmis, turinčiais skirtingus sveikatos ar emocinius iššūkius, tokius kaip:

– Depresija

– Stresas

– Nerimas

– Demencija

– Smegenų traumos

– Nuotaikos sutrikimai

– Autizmo spektro sutrikimai

– Reabilitacija po traumų ar insulto

– Priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų

Muzika atlieka varbų vaidmenį intensyvios terapijos medicinoje. Muzika gali reguliuoti stresą ir emocinį atsaką per galvos smegenų refleksines sritis, kurias veikia raminančios muzikinės kompozicijos, lėtas tempas ir paprasti pasikartojantys ritmai, kurie keičia fiziologinius atsakus, mažindami širdies susitraukimo dažnį ir arterinį kraujo spaudimą.

Muzikos terapija gali būti individuali arba grupinė, priklausomai nuo poreikių

Muzikos terapija vaikams

Vaikai mėgsta leisti laiką žaidžiant, judant, kūrybiškai išreiškiant save ir grojant muziką. Jiems svarbios teigiamos emocijos ir džiaugsmingos patirtys, nepaisant esamų kliūčių. Muzika leidžia jiems pajusti sėkmės jausmą bei dalintis muzikavimo malonumu, nepaisant galimų sunkumų. Muzika yra kaip universali kalba, jungianti žmones ir peržengianti visus barjerus, nereikalaujanti žodžių, tačiau kurianti betarpėį bendravimą. Ji skatina vaikus veikti bei pasitelkti kūrybiškumą. Muzika vaikams yra natūrali, savyje turinti terapinį poveikį, atpalaiduojanti ir skatinanti teigiamą veiklą. Todėl muzikinėje terapijoje sukuriamas džiugus, saugi žaidybinė muzikinė aplinka, kurioje siekiama ne tik muzikinių, bet ir terapinių tikslų. Svarbu, kad vaikus motyvuotų įvairios muzikinės veiklos, kurias galima būtų pritaikyti kiekvienam vaikui. Muzikinėje terapijoje skiriama ypatinga dėmesio vaikų individualiems poreikiams, skatinamas jų kūrybiškumas ir priimama kiekviena vaiko išraiška, suteikiant jai muzikinę formą.

Muzikos terapijos užsiėmimuose ypatingas dėmesys skiriamas saugiam ryšiui tarp muzikos terapeuto ir vaiko, skatinant deramą sąveiką bei teigiamą dabarties patyrimą. Šis ryšys aktyvuojamas per malonias muzikines veiklas, kurios padeda įgyvendinti terapinius tikslus. Muzikinė veikla, kaip kompleksiškas stimuliatorius, gali tenkinti keletą terapinių poreikių vienu metu. Užsiėmimuose taikomos įvairios muzikinės veiklos, tokios kaip:

– Improvizaciniai muzikiniai žaidimai, kuriais skatinamas bendravimas per vokalinę, judesio, instrumentinę veiklą su įvairiomis priemonėmis.

– Kūno ir pirštų žaidimai, kurie skatina sąveiką su muzika per kūno judesius ir smulkius žaidimus.

– Tikslingų dainų bei skandavimų atlikimas, integruojant judesius, instrumentų grotą, vokalinę sudėtingumą ir mokymąsi muzikos terminų.

– Judėjimas ir šokis muzikos pagrindu, kurie skatina sąveiką su ritmu ir melodija.

– Interaktyvi instrumentinė bei vokalinė improvizacija, kur leidžiama eksperimentuoti su garsais ir sukurti bendrą muzikinį kūrinį.

– Muzikavimas kartu su įvairiais instrumentais, skatinantis kolektyvinį muzikinį išraiškingumą.

– Gyvai atlikto arba įrašyto muzikinio kūrinio sąmoningas klausymas, suteikiant muzikinę patirtį bei poveikį.

Muzikos terapijos sesijos yra pritaikytos konkrečiam asmeniui, šeimai ar grupėms. Pirmojo susitikimo metu nustatomi kliento poreikiai ir tikslai, taip pat aptariamos galimybės siekti šių tikslų. Klientas gali susipažinti su terapeutu, išbandyti metodus, o terapeutas vertina, ar jis gali padėti. Tada terapeutas pasiūlo sesijų planą per kelis mėnesius ar net metus į priekį. Po nustatyto laiko įvertinama, ar pasiekti tikslai. Jei dar yra problemų, gali būti siūloma pratęsti terapiją arba kreiptis į kitą specialistą.

Muzikos terapijos sesijos gali vykti įvairiose institucijose, tokiuose kaip mokyklos, ligoninės ir senelių namai, taip pat specializuoti muzikos terapijos centrai. Viena sesija trunka apie valandą, ir visuomet užtikrinamas paslaptis. Muzikos terapija dažniausiai apima pokalbius ir įvairias muzikines veiklas. Europoje daugiausia naudojami aktyvios muzikos terapijos metodai, kuriuose klientas groja įvairiais instrumentais, dainuoja ir kuria muziką. Amerikoje populiarus yra receptyvusis metodas, vadinamas GIM (angl. Guided Imagery in Music), kuriuo klientas ne groja patiems, bet klausosi muzikos. GIM terapijoje klientas, būdamas gilios atsipalaidavimo būsenoje, kalbasi su terapeutu apie muzikos sukeliamus vaizdinius ir jausmus, siekdamas suprasti savo sunkumus ir rasti būdų juos įveikti.

Muzikos terapijai reikalingi instrumentai gali skirtis priklausomai nuo terapijos tipo, klientų poreikių ir terapeuto metodų. Vis dėlto, yra keletas instrumentų, kurie dažnai naudojami dėl jų lankstumo, galimybės pritaikyti prie įvairių scenarijų ir prieigos prie įvairių amžiaus grupių. Štai keletas instrumentų, kurie dažniausiai naudojami muzikos terapijoje:

  1. Būgnai ir perkusijos instrumentai: Djembe, bongos, kongos, marakasai, trikampiai, tamburinai ir kiti perkusijos instrumentai yra populiarūs muzikos terapijoje, nes jie suteikia galimybę lengvai išreikšti emocijas ir skatina grupinį bendravimą.
  2. Ksilofonas ir metalofonas: Šie instrumentai gali būti naudojami su įvairaus amžiaus klientais ir suteikia lengvą būdą tyrinėti melodijas ir harmonijas.
  3. Pianinas arba klaviatūra: Pianinas arba klaviatūra gali būti naudojami individualiose sesijose arba grupėse, nes jie leidžia groti tiek melodijas, tiek akordus, taip pat yra puikūs kompozicijai ir improvizacijai.
  4. Gitara: Akustinė gitara yra dar vienas lankstus instrumentas, naudojamas muzikos terapijoje dėl jos mobilumo, galimybės groti tiek melodijas, tiek akordus ir lengvo prieinamumo.
  5. Flauta ir kiti pučiamieji instrumentai: Flauta, blokflauta ir kitos pūstosios fleitos yra naudojamos dėl jų gebėjimo pagerinti kvėpavimo kontrolę ir koncentraciją.
  6. Orf instrumentai: Šie instrumentai, įskaitant metalofonus, ksilofonus ir būgnus, yra sukurti taip, kad būtų lengva juos naudoti, todėl jie yra puikūs muzikos terapijoje, ypač dirbant su vaikais.
  7. Garso terapijos instrumentai: Tibeto dubenys, gongai, koshi chimes ir kitos vibracinės garso terapijos priemonės gali būti naudojamos atpalaiduojant ir meditacijai.
  8. Adaptuoti muzikos instrumentai: Specialiai pritaikyti instrumentai žmonėms su įvairiais fiziniais ar kognityviniais iššūkiais, pavyzdžiui, didesnės klavišų klaviatūros arba specialūs laikikliai būgnams.